bė

2 bė̃ interj. žr. 4 be 1: Bė̃ bė̃ – rėkia arba bėbia avis Š. Ką tu čia bė̃, bė̃ (rėki) kai avelė Ds. Nebūk bė̃ (nebūk avis), rudenį pjaus Km.

◊ nei bė̃, nei mė̃ nė vieno žodžio: Jis nei bė̃, nei mė̃ – niekaip negali įšnekėti Klvr.